išbrukti

išbrukti
1 išbrùkti, ìšbruka, -o (ìšbrukė) tr. 1. iškišti: Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus A.Vien. | refl.: Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės A.Vien. 2. išvalyti nuo spalių, išplūkti (linus): A jau išbrùkot linus? Rt. Jau aš, sesule, visus linus išbrukiau Mrk. | refl. tr.: Mergos, pasidarykite talką, išsibrùkite linus Šn. 3. SE182 išvaryti, išginti: Išbrùk kiaules į lauką, kad daržų neišknistų Ldk. Išbruksiu tave pro duris Skd. Katė ant nakties reikia oran išbrùkt Ut. 4. refl. išsiveržti, išsigrūsti: Tik suvarysi vištas papečin, ir vėl išsìbruka Ds. Ligi išsibrukiau per žmones, ir prapuolė Sdk. | Sunku karvei išsibrùkti (išklampoti) iš balos Lp.refl. išsidanginti, išsinėšinti: Kur dar̃ jie visi išsìbrukė? Lp. 5. Ut išmesti: Išbrùk tas šiukšles pro duris Užp. Žmogus plautus išbrukė iš avilio Prng. 6. išleisti (iš spaudos): [Knygelės] išbruktos Karaliaučiuj 79. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išbrukti — išbrùkti vksm. Vãsarą išbrùkame vaikùs į stovỹklą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išbrukimas — išbrukìmas sm. (2) 1. → 1 išbrukti 2: Žymiai žemina linų kokybę nešvarus išbrukimas sp. 2. → 1 išbrukti 3: Vaikų išbrukimas laukan Blv. brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibrukti — 1 apibrùkti, apìbruka, o (apìbrukė) tr. 1. Šč šiek tiek nubrukti (linus): Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep Gs. 2. apmesti: Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka Ds. brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbrukti — 1 atbrùkti, àtbruka, o (àtbrukė) tr. 1. menk. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą? Ds. 2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio Tr. 3. refl. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brukti — 1 brùkti, a (bruñka), o ( ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbraukti — išbraũkti, ia, ìšbraukė 1. tr. braukiant pašalinti: Išbraũk tas išėdas iš geldos Grg. Kieti trupiniai reikia išbraukti [iš akies] suvilgyta vata P.Aviž. | refl. tr.: Išsibraukiu miegą iš akių (prasitrinu akis) ST619. ║ iššluoti: Net gražu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbruklyti — išbrùklyti tr. išvaryti, išbrukti: Reikėjo arklius išbrùklyti į ganyklas Užv. bruklyti; išbruklyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškamšyti — iter. iškimšti. 1. prikimšti (sienotarpius samanų): Tebebuvo pliki sienojai, iškamšyti kiminais I.Simon. 2. sunkiai kaišiojant ataudus, išausti: Nuo ryto atsisėdęs, vis kaip nors iškamšytum sieną [audeklo] Užp. 3. BŽ280 įdarinėti, įdaryti (valgį) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplakti — išplàkti, ìšplaka, ìšplakė tr. 1. SD394, H, KI158 išpliekti, primušti: Itą (bobą) anas ìšplakė, paleidė Str. Par ausis ìšplakė Krtn. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė LMD. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks LTR(Vkš). Na, tu man… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplūkti — 1 išplū̃kti, ia, ìšplūkė 1. tr, Vdš, Kkl, Jnš išmušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį ir kt.): Gerai ìšplūkėm savo gryčios aslą Ut. Laitas gerai padarytas, ìšplūktas, kad būt lygus Vb. Įdėjo naujus langus, išplūkė padą, ir vėl troba kaip nauja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”